- palapys
- palapỹs sm. (3b) 1. K smulkus pažemės lapelis, prielapis, antrinis lapas: Taboko palapius surūko, ne tik lapus Varn. Koks čia tabakas – palapiaĩ! Skr. Palapeliai išsprogo nuvytusių lapų vietoj Šts. Iš palapelių vainiką pyniau, daviau kiemo mergaitėms RD17. Iš rūtyčių palapelių kvietkytė daryta BzF11. ^ Šimtas lapų, šimtas palapių in vieno koto (kopūstas) Prng. 2. taurėlapis: Kvietkos palapẽliai KI681. 3. vieta po lapais: Palapiaĩs maži obuoliukai, viršūnė[je] gražesni būna Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.